- pliupinti
- pliùpinti (-yti), -ina, -ino šnek. 1. intr. smarkiai lyti: Oi lietus gi kad pliùpina, tai pliùpina! Švnč. Lytus pliùpino par visą naktį Skr. 2. intr. murdytis, klampoti šlapiu keliu, per balas: Ne koks važiavimas šlapiais keliais: pliùpink lig stabulių, ir gana Vvr. 3. tr., intr. Grk, Vdžg smarkiai, gausiai pilti: Pliùpina sau gerą pieną į kiaulių šeramą kibirą, ir tiek Up. Pliùpina pliùpina kiaulėm [v]andenį Ds. 4. tr. Arm su garsu virinti: Tas pupeles tai pliùpini pliùpini, kol jos tau išverda Sb. Tai jau grybus šutina, pliùpina Ad. Ryto[j] pliùpinsu uogas Krš. 5. intr., tr. Arm godžiai gerti, srėbti: Pliùpini vandenį, ir gana Jrb. Valgyk, jei valgai, dorai, o nepliupink kai kiaulė Vvr. 6. tr. Prng, Zr gausiai maitinti, šerti: Pliùpino pliùpino paršelį buza, i apskarzo (į pilvą išaugo) Ml. 7. intr., tr. mušti, pliekti: Kam pliùpini tokį mažą vaiką? Skr. Pliùpyk po botagą arkliams ir važiuok! Jrb. 8. intr. smarkiai, tankiai šaudyti: Pliùpino iš šautuvų nu trobos, nėkas išlįsti negalėjo Krš. 9. tr. smarkiai, su didele liepsna deginti, žibinti: Kurgi nepristigsi žibalo – pliùpina lempą baisiausia Mlt. Nepliùpink balanos! Ds. 10. tr. plikinti, tvilkyti: Prie niemčių tai i mes kiaules pliùpinom voru (verdančiu vandeniu) Ml. 11. refl. laisvai, palaidai rengtis: Ana pliùpinas, t. y. valnai rėdos J. 12. tr., intr. daug duoti, švaistyti (turtą, pinigus): Ana nepliùpina, t. y. neduoda varškės J. Neturiu! Iš kur bepliùpinsiu kunigams? Šts. | refl.: Kad pliùpinsys, turtų nesukrausi Dr. \ pliupinti; apipliupinti; įsipliupinti; išpliupinti; nupliupinti; papliupinti; pripliupinti; supliupinti
Dictionary of the Lithuanian Language.